- užvadinė
- užvadi̇̀nis, užvadi̇̀nė bdv. Viršuti̇̀niame ki̇̀škio žánde yrà dar maži̇̀ užvadi̇̀niai dantùkai.
.
.
užvadinėti — 1. iter. dem. užvadinti 3: Urėdai raiti jodinėja ir ažvadinėja žmones, kaip dabar brigadinykai Rk. Pats nora baliavoti, o kitų neužvadinė[ja] Užv. 2. tr. klausinėti: Ažvadinėja ponas to parabko, kur tu paukštę dėjai (ps.) Lz. vadinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language